Sklaida | erasmuskrante

Vertinimas mokymuisi ar mokymosi vertinimas?

Kuris iš jų ir kodėl yra svarbiau 21-ojo amžiaus mokykloje? Besilankydamos Islandijos Borgarnes miesto vidurinėje mokykloje turėjome progos įsitikinti, kad mokinių žinios ir pasiekimai gali būti vertinami netradiciniu būdu, kai dėmesys kreipiamas į mokymosi procesą, sėkmes ir nesėkmes mokantis, o ne į galutinį žinių patikrinimą – egzaminus, testus ar įskaitas. Viena yra procesą stebėti iš šalies ir visai kas kita – pabūti pačiam šio proceso dalyviu, pajusti tai, ką jaučia taip besimokydamiesi mokiniai. Islandijoje mes turėjome galimybės tai patirti – mokėmės dirbdami grupėse bei porose. Tokia mokymosi forma yra aktyvus bendradarbiavimo metodas, kurio metu patiriama mokymo(si) sėkmė ir jaučiama tarpusavio pagalba bei grupės narių palaikymas siekiant bendro tikslo.

Visa tai mes, Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojos metodininkės V. Žvinklienė ir V. Petkienė, pamatėme ir pačios išbandėme kartu su kitais įvairių švietimo įstaigų specialistais iš Italijos, Vokietijos, Bulgarijos ir Belgijos, dalyvaudami „Erasmus+“ bendrojo ugdymo KA1 (asmenų mobilumas mokymosi tikslais) projekto MOKYKLOS SĖKMĖS FORMULĖ EUROPOJE = ŠVIESTI(S) + TOBULINTI(S) + INTEGRUOTI(S) kvalifikacijos tobulinimo kursuose „Įvairūs ir kūrybiški vertinimo metodai 21-ame amžiuje" Borgarnes (Islandijoje). Kursus organizavo ICI (InterCultural Iceland). Pagrindinė kursų lektorė buvo sociologė ir vidurinės mokyklos mokytoja Škotijoje Cherry Hopton ir ICI sociologė Gudrun Petursdottir.

Mums, Gargždų „Kranto” pagrindinės mokyklos mokytojoms, šie mokymai buvo labai svarbūs, nes vienas iš strateginių mūsų mokyklos tikslų ir yra vertinimo ir įsivertinimo instrumentų kūrimas ir tobulinimas. Tikslingai šiuos kursus pasirinko ir kitų juose buvusių šalių mokytojai. Siekdami mokymo(si) džiaugsmo ir bendradarbiaudami 21-ojo amžiaus mokykloje tiek mokytojas, tiek mokinys turėtų ieškoti inovatyvių vertinimo ir įsivertinimo būdų. Kursai vyko Š.m. spalio 3 – 10d.

Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos

anglų kalbos mokytojos metodininkės V.Žvinklienė ir V.Petkienė

Pastaba: Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai, „Erasmus+“ programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Informacinių technologijų labirintuose

Kaip nepasiklysti tarp informacinių technologijų terminų ir kompiuterinių programų gausios pasiūlos? Kurią programą galima tikslingai pritaikyti mokykloje ugdant mokinių kūrybiškumą, mokant užsienio kalbos, kuriant pristatymus įvairiomis temomis ir kt.?

Atsakymus į šiuos klausimus išgirdome dalyvaudamos „Erasmus+“ bendrojo ugdymo KA1 (asmenų mobilumas mokymosi tikslais) projekto „Mokyklos sėkmės formulė Europoje = šviesti(s) + tobulinti(s) + integruoti(s)“ dviejų savaičių informacinių technologijų kvalifikacijos tobulinimo kursuose „IKT apimantis mokymas“, kurie vyko Maltoje. Kursus organizavo ETI (Executive Training Institute). Lektorius buvo IT specialistas ir anglų kalbos mokytojas iš Škotijos Douglas Matheson. Mokymuose dalyvavo penkiolika mokytojų iš įvairių Europos šalių – Ispanijos, Rumunijos, Vokietijos, Belgijos, Vengrijos ir Lietuvos. Tai buvo anglų, lotynų, rumunų, vokiečių kalbų, biologijos, informacinių technologijų ir kitų mokomųjų dalykų specialistai.

Turėjome galimybę teorines žinias pritaikyti praktikoje. Kursų metu sukūrėme tinklapį anglų kalba, kuriame yra mokomoji medžiaga žodyno įtvirtinimui 8 klasėje. Naudojant internetinės svetainės kūrimo įrankį V.Žvinklienė sukūrė „Erasmus+“ KA1 projekto „Mokyklos sėkmės formulė Europoje = šviesti(s) + tobulinti(s) + integruoti(s)“ (http://sekmemokykloje.wix.com/erasmuskrante) ir V.Petkienė ,,UNESCO „Kranto“ pagrindinėje mokykloje“ (http://unescokrante.wix.com/unesco-krante) internetinius tinklalapius.

Įgyta IKT patirtis suteiks daugiau pasitikėjimo kuriant bendras veiklas kartu su mokiniais, ruošiant metodinę mokomąją medžiagą bei gilinantis į technologijų subtilybes. Kursai vyko nuo kovo 21d. iki balandžio 1d.

Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos

anglų kalbos mokytojos metodininkės V.Žvinklienė ir V.Petkienė

Pastaba: Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai, „Erasmus+“programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Graikijoje mokėmės inovatyvių idėjų pritaikymo

Gargždų ,,Kranto“ pradinių klasių ir anglų kalbos mokytojos darbo stebėjimo vizito Graikijoje metu įgijome tarptautinės patirties pasirinktose prioritetinėse projekto veiklos srityse: IKT; vertinimas ir įsivertinimas; CLIL/ gamtosauginis ugdymas; specialiųjų poreikių mokinių ugdymas. Išklausėme ES projektų koordinatoriaus Kretoje Vasilio Manassakio pranešimo apie Graikijos švietimo sistemą, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, metodinės veiklos organizavimą bei Erasmus+ projektų rengimą.

Pradinių klasių mokytojos, Vaidutė Mažeikienė ir Jolanta Gilvonauskienė, lankėmės Herakliono (Kreta) 2 DIMOTIKO SXOLEIO ALIKARNASSOU pradinėje mokykloje, o anglų kalbos mokytojos Vilma Žvinklienė ir Vilma Petkienė - EPAL EIDIKIS AGOGIS specialiojoje vidurinėje mokykloje. Šiose mokyklose stebėjome pamokas, bendravome su mokiniais, mokytojais, mokyklų vadovais. Įdomu tai, kad pradinėse mokyklose ugdymas trunka šešerius metus, jas vaikai pradeda lankyti nuo šešerių metų, anglų kalbos bei IKT mokosi nuo pirmos klasės.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir pradinių klasių mokymo specialistė Inga Rankelienė abiejose mokyklose domėjosi, kaip pasirinktos projekto sritys yra inetgruojamos ugdymo procese, nes mūsų mokykloje itin aktualus yra spec. poreikių mokinių ugdymas, kurie mokosi ne tik bendrojo ugdymo klasėse, bet ir 2 specialiosiose klasėse.

Stebėdamos įvairias ugdomąsias ir edukacines veiklas specialiojoje vidurinėje mokykloje, susipažinome su spec. poreikių mokinių ugdymo specifika. Sužinojome, kad didžiausias dėmesys yra skiriamas socialinių įgūdžių ugdymui. Šalia mokyklos esančiame darže mokiniai augina daržoves, jas naudoja ruošiant maistą šiuolaikiškai įrengtoje technologijų klasėje. Vertinimas Graikijos mokyklose grindžiamas kasdieniais testais žodžiu ir bendruoju mokinio dalyvavimu mokymo/si procese, trumpais testais raštu, pateikiamais be perspėjimo mokslo metų eigoje ir, pagaliau, egzaminais raštu mokslo metų pabaigoje.

Įgyta patirtis leis tikslingai pritaikyti inovatyvias idėjas integruotose dalyko ir užsienio kalbos (CLIL) pamokose, inicijuoti mokyklos naujų tradicijų atsiradimą per aplinkosaugines veiklas.

Vizitas vyko pagal „Erasmus+“ bendrojo ugdymo KA1 (asmenų mobilumas mokymosi tikslais) projektą „Mokyklos sėkmės formulė Europoje = šviesti(s) + tobulinti(s) + integruoti(s)“ š.m. gegužės 23 - 27 dienomis.

Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos

Pradinių klasių mokytojos metodininkės Jolanta Gilvonauskienė ir Vaidutė Mažeikienė

Integruotas kalbos ir dalyko mokymas – galimybė įdomiai organizuoti ugdymo procesą

Integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas – palyginti naujas reiškinys Lietuvos švietimo sistemoje, atveriantis dar nepakankamai ištyrinėtas praktinio užsienio kalbų mokymosi galimybes. Šis mokymas Lietuvoje buvo inicijuotas Švietimo ir mokslo ministerijos dar 2002 m. Pedagoginė koncepcija ilgą laikąneturėjo pastovaus pavadinimo ir įvairiose šalyse buvo įvardijama kitaip. Terminas nusistovėjo tik pastaraisiais metais (angliškai taiContent and Language Integrated Learning (CLIL); integruotas kalbos ir dalyko mokymas).
Kaip rodo praktika, kai reikia įvairiose pasaulio šalyse rinktis, kurių mokomųjų dalykų mokyti integruotai su užsienio kalba, pirmenybė teikiama humanitariniams ar kūrybiniams dalykams. Panašu, kad geriausiai sekasi integruoti kalbos ir humanitarinius dalykus. Mokantis šiuo būdu susilieja mokinio, kaip besimokančio kalbos, ir mokinio, besimokančio dalyko, vaidmenys. Šis mokymo būdas gali būti taikomas ne tik mokant vaikus, bet ir suaugusiuosius (mokymosi visą gyvenimą projektuose).
Mes, Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Inga Rankelienė ir pradinių klasių mokytoja Vaidutė Mažeikienė, analizavome CLIL pamokų pavyzdžius, praktines taikymo galimybes ir atlikome įvairias praktines užduotis kartu su kitais įvairių švietimo įstaigų specialistais iš Bulgarijos, Italijos, Lenkijos, Latvijos, Ispanijos (dalyvaudami „Erasmus+“ bendrojo ugdymo KA1 (asmenų mobilumas mokymosi tikslais) projekto „MOKYKLOS SĖKMĖS FORMULĖ EUROPOJE = ŠVIESTI(S) + TOBULINTI(S) + INTEGRUOTI(S)“ kvalifikacijos tobulinimo kursuose „CLIL – integruotas kalbos ir dalyko mokymas“) Anglijoje. Kursus organizavo Language & Culture Courses in Ireland & England // Erasmus+ Programmes for teachers.
Galime drąsiai teigti, kad integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas skatina kūrybingumą, atveria daugybę galimybių įvairiausiose mokymo, mokymosi situacijose. CLIL mokymas pagyvina visą pedagoginę mokyklos aplinką, skatina įvairovę,prisideda prie mokyklos kaitos procesų.

Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos

direktoriaus pavaduotoja ugdymui Inga Rankelienė

Suomijoje įgijo naujų žinių apie specialųjį ugdymą

Gargždų „Kranto" pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Inga Rankelienė ir pradinių klasių mokytoja metodininkė Jolanta Gilvonauskienė spalio 3-7 dienomis dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo kursuose „Kiekvienas mokinys yra svarbus. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas Suomijoje ir Europoje".
Šiuose mokymuose, kurie yra „Erasmus+" bendrojo ugdymo KA1 (asmenų mobilumas mokymosi tikslais) projekto mokykloje „Mokyklos sėkmės formulė Europoje = šviesti(s) + tobulinti(s) + integruoti(s)" dalis, dalyvavo mokytojai iš vienuolikos šalių (Lenkijos, Turkijos, Ispanijos, Graikijos, Latvijos, Prancūzijos, Kroatijos, Vokietijos, Belgijos, Italijos, Lietuvos).
Visų šalių atstovai pristatė savo mokyklas ir aptarė švietimo sistemų ypatumus. Joensuu regiono ugdymo plano projekto direktorė Satu Huttunen analizavo naująją Suomijos švietimo programą, kuri yra vykdoma nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio.
    Praktinės veiklos modeliuojant įprastines gyvenimiškas situacijas leido suvokti, kokie mes esame skirtingi ir kaip skirtingai vertiname aplinkinius, ypač žmones su specialiaisiais poreikiais.
    Mokymų dalyviai lankėsi Suomijos Joensuu miesto terapijos centre FONDO, kur specialiųjų poreikių vaikų mokytojas ekspertas Mr. Seppo Myllyoja pristatė Suomijos švietimo sistemą. FONDO centro vadovė supažindino su muzikos terapijos, psichoterapijos poveikiu ir nauda specialiųjų poreikių mokinių ugdymui. Aptarti darbo ypatumai su mokymosi sunkumų turinčiais, linkusiais į agresiją, emocijų ir elgesio sutrikimų turinčiais vaikais.
    Itin prasmingas buvo lankymasis Joensuu miesto mokyklose, pamokų stebėjimas, susitikimai su mokyklų mokiniais ir mokytojais. Apsilankymas Nepenmäki pradinėje, Karsikon ir Joensuu ligoninės mokyklose leido praktiškai įvertinti, kokios yra specialiųjų poreikių mokinių ugdymo sąlygos, galimybės Suomijoje, kaip praktiškai organizuojamas, diferencijuojamas darbas, kokiomis priemonėmis naudojasi mokiniai ugdymo procese.
   Šie mokymai suteikė naujų žinių apie specialųjį ugdymą Suomijoje, Europoje, paskatino „Kranto" mokyklos mokytojus dar labiau domėtis šių mokinių ugdymo, integravimo galimybėmis, diskutuoti apie specialiųjų poreikių žmonių atskirties problemas.

Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos

direktoriaus pavaduotoja ugdymui Inga Rankelienė